LIETUVOS ALUDARIŲ GARBĖS KODEKSAS

Lietuvos alaus gamintojų ir prekiautojų gamybos, prekybos, reklamos, rėmimo ir garbingos  konkurencinės praktikos taisyklių rinkinys

I. ĮVADAS

Alus tai gėrimas, turintis seną istoriją bei vartojimo tradicijas. Lietuvoje alus yra vienas iš tradicinių gėrimų, tapęs mūsų gyvenimo būdo dalimi. Lietuvos alaus gamintojai bei prekiautojai remia požiūrį, kad saikingas alaus vartojimas gali būti ir yra vakarietiškos bei lietuviškos kultūros dalimi.

Aluje yra alkoholio, todėl jo nesaikingas vartojimas, gali sukelti sveikatos, socialines ir ekonomines problemas. Pagrindinis Saikingo vartojimo principas - kiekvieno žmogaus atsakomybė žinoti apie galimą su alaus gėrimu susijusią riziką; todėl alaus gamintojai ir prekiautojai yra atsakingi už vartotojų informavimą, o informuotas vartotojas yra atsakingas už savo veiksmus.

Įmonės, dalyvaujančios Lietuvos Aludarių Gildijos (LAG) veikloje, šiuo dokumentu pristato taisykles, susijusias su gamyba, prekyba, reklama, rėmimu ir konkurencine kova. Kodekso nuostatų laikymąsi stebi Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, atstovaujanti vartotojų interesus bei reklamos agentūrų asociacija.

Šį Kodeksą kviečiami pasirašyti visi Lietuvos alaus gamintojai ir prekiautojai, taip pat importuotojai, nepaisant, ar jie priklauso Lietuvos Aludarių Gildijai.

SVARBIAUSI LIETUVOS ALUDARIŲ GARBĖS KODEKSO TERMINAI:

Alus - fermentuotas salyklinis gėrimas, kuriame visas jame esantis etilo alkoholis ir visas anglies dioksidas ar jo dalis susidaro rauginant alaus misą alaus mielėmis. Tai gėrimas, tapęs Lietuvos gyvenimo būdo ir kultūros dalimi bei turinti ilgametes gamybos ir vartojimo tradicijas.

Komercinė komunikacija - reklama bei kita rinkodaros komunikacija, skirta vartotojams ir skleidžiama per žiniasklaidą, lauko reklamą, etiketes, pakuotes, internetą, įskaitant pardavimo skatinimo akcijas prekybos vietoje bei renginių rėmimą.

Komercine komunikacija nelaikoma: nereklaminė informacija, bei veiksmai, pranešimai spaudai, valdžios institucijoms ar visuomenei, edukacinio pobūdžio žinios apie saikingo/atsakingo alaus vartojimo reikšmę ir panašiai.

Partneriai - alaus gamintojai ir/ar importuotojai bei prekiautojai, pasirašę Lietuvos aludarių garbės kodeksą.

II.  KODEKSO TURINYS:

Partneriai įsipareigoja:

a) skatinti tik saikingą /atsakingą alaus vartojimą. Siekdami, kad vartotojai mėgautųsi alumi, Partneriai stengsis užkirsti kelią piktnaudžiavimui alkoholiu bei nesaikingam/neatsakingam jo vartojimui;

b) aktyviai dalyvauti atvirame abipusiame dialoge, siekiant paaiškinti visuomenei būtinybę alų vartoti tik saikingai bei vengti piktnaudžiavimo juo.  Partneriai sutinka, kad sprendimas dėl alaus vartojimo yra kiekvieno asmens apsisprendimas, tačiau Partnerių tikslas yra motyvuoti žmones priimti atsakingus sprendimus dėl alaus vartojimo;

c) bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, ruošiant sprendimus ir projektus, kurie padėtų kovoti  prieš piktnaudžiavimą alkoholiu ir  skatintų bei padėtų atsisakyti nesaikingo vartojimo.  Bendradarbiauti su kitų pramonės šakų atstovais, siekiančiais teigiamų socialinio klimato pokyčių visuomenėje;

d)  remti visuomenės švietimą ir alaus gėrimo kultūros vystymą, analizuoti bei aiškinti istorinius ir kultūrinius alaus aspektus, griauti negatyvius mitus bei teikti informaciją apie psichologinę ir fiziologinę alaus įtaką.

Tam, kad aukščiau minėti tikslai būtų pasiekti, Parneriai įsipareigoja laikytis Lietuvos aludarių garbės kodekso (toliau vadinamo "Kodeksu"). Šis Kodeksas nepakeičia teisinių nuostatų, reguliuojančių alaus gamybos ir pardavimo pramonę, bet juos papildo etiniais principais.

Šis Kodeksas taipogi yra skirtas informuoti visuomenę apie aludarių laisvanoriškai pasirinktas etines normas, kurias, gali priimti ir kiti visuomenės nariai. Partneriai pripažįsta Kodeksą ir įsipareigoja jo laikytis. Taip pat Partneriai siekia, kad būtų įgyvendinami Kodekso tikslai ir pasiūlymai bei kuriamas teigiamas Lietuvos alaus gamintojų įvaizdis.

III.    KODEKSO NUOSTATOS

1.       KOMERCINĖS KOMUNIKACIJOS TAISYKLĖS

1.1.    Amžius

1.1.1  Alaus komercinė komunikacija negali būti skirta asmenims, jaunesniems nei 18 metų. Todėl nė vienas asmuo, komercinėje komunikacijoje vaizduojamas geriantis alų, negali atrodyti jaunesnis nei 25 metų.

1.1.2 Asmenys, jaunesni nei 25 metų negali būti vaizduojami komercinėje komunikacijoje, išskyrus atvejus, kai jų pasirodymas būtų natūraliai įprastas, pavyzdžiui, šeimos ar masinėse scenose.

1.1.3  Asmenų jaunesnių nei 25 metų negalima vaizduoti geriant alų arba negali būti užuominų į tai, jog jie vartoja alkoholinius gėrimus.

1.1.4  Asmenims, jaunesniems nei 25 metų negali būti siūloma dalyvauti alaus degustacijose ir kituose alaus reklaminiuose renginiuose.

1.2.     Saikingas vartojimas

1.2.1 Komercinė komunikacija negali atspindėti ar skatinti nesaikingo vartojimo, pavyzdžiui komercinėje komunikacijoje negali būti vaizduojamas didelio alaus kiekio vartojimas.

1.2.2 Komercinė komunikacija negali neigiamai ar ironiškai vertinti abstinencijos ar susilaikymo nuo alkoholio.

1.2.3  Komercinė komunikacija negali skatinti vartoti didesnį alaus kiekį.

1.2.4  Komercinėje komunikacijoje negali būti rodomi apsvaigę žmonės ar kitaip teigiama, kad apsvaigimas nuo alkoholio yra teigiamas reiškinys.

1.2.5 Agresyvaus ar asocialaus elgesio vaizdavimas negali būti komercinės komunikacijos dalis.

1.3.     Sveikata

1.3.1  Komercinė komunikacija neturi teigti, kad alkoholis turi gydomųjų ar stimuliuojančių, migdomųjų ar raminamų savybių.

1.3.2  Komercinėje komunikacijoje negali būti teigima, jog alaus vartojimas padeda pasiekti geresnių sportinių rezultatų.

1.3.3  Komercinė komunikacija negali vaizduoti alų geriančių nėščių ar maitinančių moterų.

1.4.     Socialinė ir seksualinė sėkmė

1.4.1 Komercinė komunikacija negali leisti manyti, jog alkoholinių gėrimų vartojimas užtikrina socialinę sėkmę ar padeda pelnyti pripažinimą. Taipogi, neturi būti užuominų, kad alaus vartojimo atsisakymas yra silpnumo požymis.

1.4.2 Komercinė komunikacija negali teigti, kad alaus vartojimas atneš seksualinę sėkmę. Taipogi, neturi būti komercinės komunikacijos, perteikiančios pernelyg daug seksualumo, seksualinio sužadinimo, nuogumo ar neskoningai pavaizduoto dalinio nuogumo.

1.4.3   Alkoholiniai gėrimai neturėtų būti reklamuojami kaip tinkamos priemonės išsilaisvinti iš seksualinio susivaržymo ar baimės.

1.4.4   Etiketėse negali būti vaizduojami jokie seksualiniai simboliai.

1.5.     Alkoholio koncentracija

1.5.1 Komercinė komunikacija neturi pabrėžti, jog didesnė alkoholio koncentracija aluje yra alaus privalumas. Tačiau komercinėje komunikacijoje gali būti pateikiama informacija apie alkoholio koncentraciją aluje.

1.5.2  Komercinėje komunikacijoje taip pat neturi būti teigiama, jog mažesnė alkoholio koncentracija mažina reiškinių, susijusių su alkoholio vartojimu, riziką.

1.5.3  Komercinėje komunikacijoje neturi būti informacijos, klaidinančios apie tikrąją alkoholio koncentraciją.

1.6.     Veikla susijusi su rizika

Komercinė komunikacija negali skatinti alaus vartojimo nelegaliai arba pavojingomis sąlygomis, prieš vykdant ar vykdymo metu tam tikros veiklos, kuriai vykdyti reikalingas blaivumas, įgūdžiai arba tikslumas.  Tokios veiklos pavyzdžiai: automobilio, skraidymo ar kitų transporto priemonių vairavimas, darbo ar sporto priemonių valdymas, kuriems yra būtinas fizinis susikaupimas ir ypatingos fizinės pastangos.

1.7.     Komercinės komunikacijos paskirtis

Komercinė komunikacija turi būti skirta  prekių ženklo ar žymens įvaizdžio stiprinimui, pardavimų skatintinimui, vystyti lojalumą prekių ženklui ar žymeniui arba įtikinti vartotojus rinktis būtent šį  prekinį ženklą ar žymenį. Taip pat komercinė komunikacija gali būti skirta  visos alaus kategorijos įvaizdžio stiprinimui, pardavimų skatintinimui, vystyti lojalumą alaus kategorijai arba įtikinti vartotojus rinktis būtent alų vietoje kitų alkoholinių gėrimų.

1.8.     Komercinės komunikacijos išdėstymo/transliavimo taisyklės:

1.8.1   Alaus komercinė komunikacija  negali būti transliuojama prieš, per ar iškart po TV laidų ar radijo programų vaikams.

1.8.2  Alaus komercinė komunikacija negali būti skirta vaikams ar asmenims, jaunesniems nei 18 metų. Jos negali būti patalpintos žiniasklaidos priemonėse, skirtose asmenims jaunesniems nei 18 metų.  Reklaminių alaus stendų (didesnių nei 12 m2) negalima statyti arčiau  nei 300 metrai nuo mokyklų bei kitų švietimo ar ugdymo įstaigų skirtų asmenims iki 18 m. Ši nuostata netaikoma teritorijoms, kuriose Partneriai vykdo savo ūkinę veiklą.

1.8.3  Nė vienas alaus prekinis ženklas ar žymuo negali būti reklamuojamas per šventinius renginius ar sporto varžybas, skirtas asmenims, jaunesniems nei 18 metų.

1.8.4    Negalima reklamuoti per TV ir radijo programas stipresnio nei 6 % alaus.

1.9.    Alus ir religija

Komercinė komunikacija negali teigti ar leisti suprasti, kad alų vartoja religinių grupių nariai, kuriems draudžiamas alkoholio vartojimas. Alaus komercinė komunikacija negali būti tiesiogiai siejama su tradicine religija ir tradicinių religijų temomis.

2.       RENGINIŲ RĖMIMO PRINCIPAI:

2.2   neturi būti remiami renginiai, kurie skatina vartoti pernelyg didelį kiekį alaus;

2.3   vartotojai, kurie dalyvauja reklaminėse akcijose ar renginiuose, remiamuose tam tikro alaus prekinio ženklo, patys atsakingi už savo sprendimą ar gerti alų ir kiek jo gerti;

3.       PAKUOČIŲ ŽYMĖJIMO PRINCIPAI:

3.1.    nuo kodekso pasirašymo dienos negali būti pristatomos naujos alaus rūšys, kurių etiketėje alkoholio koncentracijos žyma yra pagrindinis elementas.

3.2.    alkoholio kiekis etiketėje turi būti žymimas vartotojui informuoti;

3.3.    pakuotė neturi turėti tokių elementų kaip žaislai, animacinių filmų herojai, skirtų asmenims, jaunesniems nei 18 metų.

4.       GARBINGOS GAMYBOS IR PREKYBOS PRINCIPAI:

4.1.   negaminti stipresnio nei 9,5% (devynių procentų) alaus;

4.2.  šventiniuose renginiuose neprekiauti stipresniu kaip 6% (šešių procentų) alumi.

5.       GARBINGOS KONKURENCIJOS PRINCIPAI:

5.1.  komercinėje ir kitokioje komunikacijoje negali būti negatyviai minimi ar kitaip menkinami konkurentai ir jų gaminama produkcija;

5.2.  įstatymų netobulumas negali būti naudojamas konkurencinėje kovoje, bet turi būti rodoma iniciatyva tobulinti įstatymus.

IV.  KODEKSO ARBITRAŽAS

6.    ĮVADAS:

6.1. Partneriai susitaria įsteigti ARBITRAŽĄ, kuris vertins praktinį Kodekso interpretavimą ir galimų sankcijų taikymą, esant jo pažeidimui. Arbitražas veiks pagal IV-ojo straipsnio punktus. Partneriai įsipareigoja gerbti Arbitražo sprendimus.

6.2. Klausimus ir/arba ginčus, susijusius su komercine komunikacija Arbitražas gali deleguoti nagrinėjimui Lietuvos Reklamos Biurui (LRB). Tokiu atveju Arbitražas ir Partneriai gerbs LRB sprendimus ir juos įgyvendins.

6.3. Tarpusavio nesutarimus Kodekso ribose Partneriai pirmiausia turi spręsti Kodekso Arbitraže, nesikreipiant į valdžios institucijas ir tik tuo atveju, jei nepavyksta ginčo išspręsti Arbitraže, Partneriai gali kreiptis į valstybines institucijas.

7.     KREIPIMASIS Į LIETUVOS REKLAMOS BIURĄ (LRB)

7.1.  Partneriai bet kuriuo metu nemokamai gali kreiptis į LRB konsultacijoms ar jų komercinė komunikacija atitinka Kodekso "raidę" ir/ar "dvasią". LRB išlaidas padengia LAG.

7.2.  Kilus abejonių arba pretenzijų dėl kitų Partnerių komercinės komunikacijos, pirmiausiai kreipiamasi į Arbitražą, o Arbitražas sprendžia dėl kreipimosi į LRB.

8.       ARBITAŽO KOMISIJA IR ARBITRŲ SĄRAŠAS

8.1.  Arbitražo Komisiją sudaro ne mažiau kaip trys nariai.

8.2.  Arbitrų (Arbitražo komisijos narių) sąrašą tvirtina LAG Taryba Partnerių siūlymu.

8.3. Ne mažiau kaip du trečdaliai Arbitražo komisijos narių turi būti nepriklausomi, t.y. niekaip nesusiję su LAG ar Partnerių įmonėmis. Tai turi būti nesuinteresuoti, tačiau turintis kompetenciją spręsti Kodekso klausimus bei turintys visuomenės pasitikėjimą žmonės.

8.4. Aludarius Arbitraže, komisijos nario teisėmis, atstovauja LAG prezidentas, tačiau jis negali būti renkamas Arbitražo komisijos pirmininku.

9.       SIŪLYMAS INICIJUOTI ARBITRAŽĄ

9.1.  Bet kuris iš Partnerių gali pasiūlyti inicijuoti Arbitražą, pateikdamas raštišką pasiūlymą LAG  sekretoriatui, kaip būtiną sąlygą nurodydamas pretenzijas ir išdėstydamas savo argumentus, kieno ir kokiais veiksmais, kokios Kodekso nuostatos jų manymu yra pažeistos bei kokį pretenzijos pareškėjas mato problemos sprendimą.

9.2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę siūlyti inicijuoti Arbitražą, raštu kreipdamasi į LAG sekretoriatą, jeigu mato reikalą taip reaguoti į gautą raštišką vartotojo skundą, dėl pažeistų šio Kodekso nuostatų.

9.3. Vartotojai gali tiesiogiai kreiptis į LAG nemokamu telefonu dėl Kodekso nuostatų laikymosi.

9.4.  Jei skundas pateikiamas prieš ne Lietuvos Respublikoje registruotą įmonę, jis perduodamas Europos reklamos standartų aljansui ir/arba šalies, kurioje yra registruota įmonė, reklamos etiškumą konktroliuojančioms organizacijoms.

9.5. Gautas skundas (telefonu, elektroniniu paštu ar raštu) užregistruojamas LAG sekretoriate ir, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, raštiškai perduodamas įmonei, kurios veiksmai skundžiami. Įmonė privalo atsakyti į pateiktą pretenziją raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Jeigu Kodekso pažeidimu įtariama įmonė sutinka su pretenzijos reikalavimais, o pretenziją pareiškusi įmonė (organizacija) sutinka su pasiūlytu problemos sprendimo būdu, ginčas išsprendžiamas taikiai ir ginčo procedūra baigiama. Jeigu įmonė, kurios veiksmais abejojama, nesutinka su pretenzijoje pateiktais reikalavimais, arba pretenziją pareiškusi įmonė/organizacija nesutinka su siūlomu problemos sprendimo būdu, ginčas nedelsiant (ne vėliau kaip per dvi darbo dienas) perduodamas spręsti Arbitražui.

10.   ARBITRAŽO PROCEDŪRA:

10.1. Arbitražo komisija privalo išnagrinėti pretenziją per dešimt darbo dienų nuo klausimo pateikimo Arbitražui iš LAG sekretoriato.

10.2. Arbitražo komisija patvirtina, kad kuris nors Partneris pažeidė/nepažeidė Kodeksą bei nustato terminą ir priemones/įpareigojimus pažeidimui pašalinti. Šis sprendimas nedelsiant išsiunčiamas visiems Partneriams.

10.3. Jei Komisija savo sprendime patvirtina bet kurio iš Partnerių nusižengimą Kodekso atžvilgiu, toks Partneris privalo padengti Arbitražo išlaidas.

10.4. Jei Komisija nustato, kad Partneris nepažeidė Kodekso, tokiu atveju Arbitražo išlaidas padengia LAG.

10.5. Jei Komisija daugiau negu vieną kartą nustato, kad Partneris nepažeidė Kodekso, pagal to paties pretenzijos pareiškėjo kreipimąsį ir, jeigu tas pareiškėjas yra Partneris, tokiu atveju išlaidas padengia Partneris pretenzijos pareiškėjas.

V.     SANKCIJOS

11.    VIEŠINIMAS IR KOMERCINĖS KOMUNIKACIJOS NUTRAUKIMAS

11.1. Jei Komisija patvirtina, jog kuris nors iš Partnerių pažeidė Kodeksą, Komisijos sprendimas yra publikuojamas artimiausiame vieno iš nacionalinių dienraščių ("Lietuvos rytas", "Respublika" arba "Verslo žinios") numeryje.

11.2. Kodeksą pažeidęs Partneris apmoka tokio straipsnio publikavimo išlaidas per 14 dienų nuo jo išspausdinimo.

11.3. Kodeksą pažeidęs Partneris taip pat privalo nedelsiant nutraukti veiksmus, kurie buvo pripažinti Arbitražo kaip pažeidžiantys Kodeksą.

12.    PAŠALINIMAS IŠ  KODEKSO PARTNERIŲ

1.   Jeigu Partneris piktybiškai nevykdo Arbitražo sprendimo ir/ar nepadengia Arbitražo išlaidų, bendru Partnerių sutarimu jis gali būti pašalintas iš Kodekso Partnerių.

VI.          BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1.   Kodeksas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.

2.   Šis susitarimas vadovautis Kodekso nuostatomis sudarytas neribotam laikui.

3.   Kodekso nuostatos  bus veiksmingos, kol jųlaikysis bent du Partneriai.

Vilnius 2009 m. birželio mėn. 1 d.