Lietuvos aludarių gildija Vilniuje surengė konferenciją „Senos tradicijos, nauji iššūkiai", kurios metu nagrinėti šiandienos iššūkiai alaus pramonei Europoje ir Lietuvoje. Pagrindinė konferencijos užduotis buvo atskleisti, kodėl Lietuvoje gilias tradicijas turinti alaus pramonė valdžios matoma kaip alkoholizmo šaltinis, tuo tarpu Vakarų Europoje alus pripažintas kulinarinio paveldo objektu, o alkoholizmas siejamas su stipresnio alkoholio vartojimu.

Vokietijoje vienas gyventojas vidutiniškai per metus išgeria 111 litrų alaus, Lietuvoje – iki 80 l, tačiau mūsų politikai muša pavojaus varpais ir rungiasi, kuris labiau prispaus aludarius.

„Vokietijos politikai nebijo viešai pasirodyti su alaus bokalu ir diskutuoti apie alų ir alaus pramonę. Kodėl Vokietijoje valdžia dažniausiai į alų žiūri kaip į šalies nacionalinį pasididžiavimą, o Lietuvoje – tik kaip į alkoholizmo ir mokesčių šaltinį?“ –tokiais klausimas konferencijoje susirinkusiuosius pasitiko Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.

Konferencijoje viešėjęs pagrindinis pranešėjas – Vokietijos aludarių asociacijos vadovas Peter Hahn pabrėžė, kad tiek Vokietijoje, tiek ir Lietuvoje, alus yra vienas nedaugelio nacionalinio ir kultūrinio identiteto komponentų, per amžius taip stabilia iišlaikantis ir net stiprinantis savo pozicijas.

„Saikingas alaus vartojimas yra pripažįstamas Europos ir ypač mūsų šalių kultūros paveldo ir gyvenimo būdo dalimi. Ne mažiau svarbu, kad šis sektorius Europoje šiandien sukuria milžinišką pridėtinę vertę – tiek ekonomiškai, tiek ir vertinant pagal šalies ar regiono populiarinimą“, - sakė p. Peter Hahn.

Ekonominiai skaičiai kalba už save

Europos aludarių asociacijos užsakymu konsultacijų kompanija „Ernst & Young“ parengė studiją, kurioje pateikiamas apibendrintas alaus pramonės indėlis į Europos ekonomiką. Tyrimas parodė, kad Europa su 3733 alaus daryklomis išlieka didžiausiu alaus gamintoju ir vartotoju pasaulyje:

• Alaus pramonė sukūrė ir išlaiko 2,5 mln. darbo vietų visoje Europoje;
• Per metus Europoje suvartojama alaus už 124 milijardus eurų;
• Iš šių įplaukų, 72 proc. gaunama restoranuose, kavinėse ir baruose;
• Europos ūkiui alaus gamyba ir prekyba atneša papildomus 69 mlrd. eurų;
• Europos valstybės per mokesčius į nacionalinius biudžetus gauna 57 mlrd. eurų;
• Europos aludariai kasmet išleidžia 24,5 mlrd. eurų žaliavoms ir įvairioms paslaugoms įsigyti.

2008 m. Lietuvos alaus pramonė bendrai pagamino 2,9 mln. hektolitrų alaus, alaus gamyboje, žaliavų tiekimo, taip pat alaus realizacijos ir susijusių paslaugų sektoriuje Lietuvoje dirba per 15.000 žmonių.

Penkias didžiausias šaliesalaus daryklas vienijančios Lietuvos aludarių gildijos nariai vien tiesioginiais mokesčiais kasmet papildo valstybės biudžetą 270 mln. litų. Didieji alaus gamintojai gamybai sunaudoja 75 tūkst. tonų salyklinių miežių per metus, tai yra apie 35 tūkst. hektarų pasėlių, kuriuose dirba tūkstančiai ūkininkų.

„Lietuviai sugeba pagaminti alų savo skoniu ir kokybe nenusileidžiant įpasaulyje pripažintam garsiausiam alui, tačiau, deja, Lietuvos alaus pramonė nepripažįstama kaip kultūrinio identiteto dalis, valstybiniu lygiu siekiama sumenkinti alų kaip tautinį produktą ir neleisti, kad mes savo alumi didžiuotumėmės, kaip didžiuojamės kitais pasiekimais“, - sakė Lietuvos aludarių gildijos vadovas.

Lietuvos ir Vokietijos aludarių atstovai vieningai pripažino, kad Lietuvoje dar trūksta platesnio supratimo, jog alaus pramonė ypatingai jautri skubotiems valdžios sprendimams, dažnai grindžiamiems populizmu, o ne racionaliais argumentais.

Kodėl alus Vokietijoje laikomas nacionaliniu pasididžiavimu?

Vokiečiai, kaip ir lietuviai, mėgsta alų. Tik dažnai jie, kitaip nei lietuviai, mėgsta ir moka juo mėgautis, gėrėtis puta, pajusti skonį. Vokiečių politikai nebijo pozuoti su alaus bokalu rankoje ir nesupranta, kodėl turėtų bijoti. Alus Vokietijoje – nacionalinis pasididžiavimas!

Kaip vokiečiai išugdė savo alaus kultūrą? Ir kaip lietuviams išsaugoti seną gerą savosios aludarystės tradiciją?

Interviu su Vokietijos aludarių asociacijos prezidentu Peteriu Hahnu ir Lietuvos aludarių gildijos vadovu Sauliumi Galadausku:

Seiki atvykę į Lietuvos aludarių gildijos interneto svetainę!

Šioje svetainėje rasite aktualiausią informaciją apie gildijos veiklą, gildijos narių įsteigtą Lietuvos alaus akademiją, daugiau sužinosite apie alaus amato tradicijas ir dabartinę padėtį Lietuvoje.

Džiaugiamės galėdami pasidalinti savo patirtimi su Jumis, mieli alaus mėgėjai. Dar daugiau - norime nuolat žinoti, kas rūpi Jums, kokių klausimų turite, todėl įkūrėme atvirą alaus mėgėjų ir profesionalų susitikimų platformą internete - facebook.aludariai.lt.

Užsukite čia ir dalyvaukite įdomiame Lietuvos alaus mėgėjų gyvenime. Lauksime Jūsų!

Lietuvos aludarių gildija

Alaus akademija ėmėsi griauti mitus apie lietuvišką alų

Liepos 18 d. švenčiamos pasaulinės aludarių dienos proga „Lietuvos aludarių gildijos“ įsteigta Alaus akademija Vilniuje surengė pirmą edukacinį renginį, kurio metu buvo demaskuoti sklandantys mitai apie lietuvišką alų.

„Lietuviškas alus gaminamas iš miltelių“, „alus skiedžiamas vandentiekio vandeniu arba spiritu“, „į alų pridedama chemijos“ – šiuos ir kitus mitus renginio metu žymiausi Lietuvos aludariai paneigė ir pateikė faktų, kodėl taip nėra ir negali būti, jei kalbama apie alų atitinkantį visus jam keliamus Lietuvos ir tarptautinius kokybės reikalavimus.

„Neatsitiktinai pasirinkome būtent šią temą pirmajam Alaus akademijos renginiui. Mitai apie alų, sklandantys Lietuvoje, kilę dėl alaus amato ir gamybos niuansų neišmanymo. Tai kelia pavojų visai Lietuvos alaus pramonei, nes mūsų aludariai dažnai nepelnytai nuvertinami ar kaltinami išgalvotomis nuodėmėmis“, - sakė „Lietuvos aludarių gildijos“ vadovas Saulius Galadauskas.

Daugiau apie renginį žiūrėkite video klipe: